Lietuvos nacionalinio išpažinimo ir atgailos malda

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 

israelis

     Viešpatie Didis, galingas Dieve, kuris laikaisi sandoros ir gailestingumo su tais, kurie tave myli ir paklusniai vykdo tavo žodį. Lietuvių tautos vardu mes nusižeminame prieš tave, visagalis Dieve-Tėve ir sūnų Kristų Jėzų, atgailaudami su pasninku, užtardami ir maldaudami atleidimo mūsų tautai dėl jos aktyvaus dalyvavimo holokauste, nekalto izraelitų kraujo praliejimo ir visų jiems padarytų skriaudų. Viešpatie, tu esi didis, maloningas, gailestingas, bet teisi teisingai ir nekenti nuodėmės, nešančios mirtį ir prakeikimus tiems, kurie nevykdo, maištauja prieš tavo valią. Už netikėjimą, maištą, stabmeldystę tu išvarei išrinktąją savo tautą iš jų žemės ir išsklaidei ją po visus pagonių kraštus.

Kartu tu įsakei pagonims neskriausti izraelitų. Pranašo Joelio knygos 3:1, 2 eil. Viešpats pasakė: „tuo metu, kai parvesiu judo ir Jeruzalės ištremtuosius, aš surinksiu visas tautas ir atvesiu į Juozapato slėnį. Ten jas teisiu dėl mano tautos ir mano paveldo Izraelio, kurį jos buvo išsklaidžiusios ir pasidalinusios mano žemę“. Žinome, kad Viešpats pateiks lietuviams sunkų kaltinimą, nes mūsų žemėje gyveno daug izraelitų, ir jo teismas bus teisingas.

    Iki sovietų okupacijos Lietuvoje nebuvo pogromų, santykiai su jais buvo gana taikingi. Vis dėlto, lietuvių sąmonėje buvo gyvos ilgalaikio pagoniško paveldo suformuotos antisemitinės nuostatos, pasireiškusios Užgavėnių karnavalų metu; vaikų gąsdinimu, kad vakare pagaus blogas žydas ir ims kraujo ... Antisemitinių pasaulėžiūrų apraiškos neoficialiuose pobūviuose ir vakaronėse kartais dar ir šiandien atpalaiduojamos per šmaikščius anekdotus; dalyje visuomenės vis dar gyvas neigiamas požiūris, kad žydai klastingi, godūs pinigams, nieko gero nelinki lietuviams ...

Po 1940 m. Sovietų įvykdytos Lietuvos okupacijos ir prasidėjusių represijų, didžioji dalis valdžios atstovų, karininkų, inteligentijos emigravo į vakarus. Dalis jų apsigyveno Vokietijoje, nacizmo židinyje ir aktyviai siuntinėjo į Lietuvą antisemitinius atsišaukimus ir kt. literatūrą. Po 1941 m. Birželio mėn. Sekusios nacių okupacijos mūsų žemėje išsilaisvino antisemitizmo dvasia su neapsakomo žiaurumo veiksmais. Nacių inspiruotos žudynės Lietuvoje, kitaip nei kt. Šalyse, prasidėjo jau pirmomis karo dienomis.

   Mūsų visuomenėje, kartu su perdėtais žydo-komunisto ir enkavedisto tipais plito mitai apie žydų kaltę lietuvių tautai 1940-1941 m. Lietuvos administracija, policija, buvę partizanai, kovotojai prieš sovietų valdžią, vadovaujant gestapo pareigūnams, organizuotai vykdė masines žydų žudynes. Mažesniuose miesteliuose juos žiauriai žudė lietuviai ir savo iniciatyva. Negana to, kai kurie mūsų krašto žmonės nesigėdijo pasisavinti ar pusdykiai įsigyti žydų turtą, kiti gi patogiai įsitaisė geruose nužudytųjų namuose. Pagal Abd. knygos 11-14 eil. - tai bjaurastis Dievo akyse.

    Laikinosios Lietuvos vyriausybės (veikė iki 1941 m. rugpjūčio) įstatymuose bei švietimo sistemoje atsirado keletą žydus diskriminuojančių įstatymų ir potvarkių punktų (pvz., jie negalėjo atgauti sovietų nacionalizuoto turto, studijuoti kai kurių techninių specialybių aukštosiose mokyklose).

    Lietuvos katalikų bažnyčioje nacių okupacijos metais izraelitų atžvilgiu sustiprėjo antisemitinės nuostatos. Bažnyčios hierarchai nusišalino nuo jų gelbėjimo ir užtarimo, saugumo dėlei nutarę gelbėti tiktai apsikrikštijusius žydus. Tačiau ūkininkai, inteligentai ir kai kurie kunigai tai darė savo iniciatyva. Atkurtas Vilniaus Gaono vardo žydų muziejus dabartiniu laiku užregistravo 2300 šeimų, išgelbėjusių apie 3000 žydų. Vis tiktai karo metais Lietuvoje nužudyta apie 200 000 žydų: daugiau nei 95 % visų „litvakų“. Šokiruojantys faktai įrodo, kad didesnioji lietuvių dalis abejingai, be gailesčio reagavo į žydų žudynes holokausto metu.

    Atkūrus nepriklausomybę, mūsų krašte palaipsniui įvyko geri pokyčiai: pasirodė Lietuvos ir užsienio istorikų sukurti fundamentalūs holokausto Lietuvoje tyrimai; 1995 m. Prezidentas a. Brazauskas lietuvių tautos vardu atgailavo Jeruzalės Knesete; prezidento v. Adamkaus pastangomis 1998 m. Įsteigta tarptautinė komisija sovietų ir nacių nusikaltimams įvertinti, išleisti 3 tomai dokumentų. Holokausto tyrimo klausimu komisija pasirašė tarptautines sutartis su Izraelio Vad Vashem, Jav ir D. Britanijos tyrimo centrais; rugsėjo 23 d. Valstybiniu lygiu minima Lietuvos žydų genocido diena; žudynių vietose kuriami memorialai, sutvarkyta dalis izraelitų kapinių, pradėta nuo suirimo gelbėti sinagogas; žydų ir holokausto tema Lietuvoje vyksta tarptautinės konferencijos, respublikiniai seminarai pedagogams; parengta nacionalinė Lietuvos holokausto švietimo programa, tarptautiniu mastu įvertinta kaip pavyzdinė; holokausto tema objektyviau išdėstyta mokyklų vadovėliuose .

    Tačiau izraelitų nekalto kraujo praliejimo prakeikimas vis dar lydi Lietuvą. Netekome beveik trečdalio iš mūsų žemės emigravusių gyventojų; Lietuva pasaulyje užima pirmaujančias pozicijas savižudybių, alkoholizmo, žūčių auto katastrofose atžvilgiu. Nereti tėvų prieš vaikus smurto, kartais ir nužudymo atvejai, plinta narkotikai, nyksta vaikų pagarba tėvams, mokytojams ... Taigi mes, Dievo bažnyčios, vyriausybė ir visa visuomenė turime pripažinti ir atgailauti už holokauste lietuvių įvykdytas izraelitų žudynes, nusigręžti nuo antisemitizmo, stabmeldiško nepakantumo ir nepagarbos kitataučiams apraiškų. Be Viešpaties pagalbos iš to purvo mes neišbrisime. Todėl nuolankiai meldžiame: “Viešpatie, išklausyk mūsų maldas ir maldavimus. Pažvelk ir pamatyk, kokios bėdos ir nelaimės ištiko Lietuvą. Leisk savo veidui nušvisti virš mūsų šalies. Mes labai nusidėjome, praliedami nekaltą izraelitų kraują. Nusižeminę maldaujame ne dėl savo teisumo, bet dėl didelio tavo gailestingumo. Viešpatie Jėzau, išklausyk mus, atleisk mums! Išliek Lietuvoje visuotinės atgailos ir maldos dvasią, kad mes galėtume nusigręžti nuo antisemitizmo, įvykdytų žmogžudysčių holokausto metu ir kitų nuodėmių. Meldžiame, kad tavo, Viešpatie Jėzau, malonė išsilietų ant mūsų ir tu išgydytum Lietuvos žemę: juk Dievui nėra negalimų dalykų”.

APIE MUS

Klaipėdos Sekminių Bažnyčia 
"Gyvenimas ir Ramybė"

Tarnavimai vyksta:

Antradieniais 18.00 val.

Sekmadieniais 11.00 val.

Kontaktai

Minijos g. 2
Klaipėda, LT 91234. 
Email : gyvenimasirramybe@gmail.com

Tel.: +37063038872

Rekvizitai:

Dešimtinės ir paaukojimai

LT50 7300 0100 7501 1487

Bažnyčios pastorius

Jevgenijus Semčenko

Mus rasite:

 
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas