Naujatikiams

Iš aukštybių kilusi išmintis

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 

du medziai

   Kiekvienas krikščionis eina tobulėjimo keliu, iš šlovės į šlovę. Jeigu mums nebereiktų bręsti dvasiškai, tai mūsų paprasčiausiai šioje žemėje jau nebebūtų. Jok. 3:13 parašyta: „Kas tarp jūsų išmintingas ir patyręs? Teparodo savo kilnų elgesį išmintingo švelnumo darbais.“ Verta susimąstyti, kas pasireiškia mano gyvenime: ar esu išmintingas tik savo akyse, ar mano darbai atspindi Dievo išmintį, ar apskritai suprantu, kas yra tikra išmintis?

   

Visų pirma labai svarbu žinoti, kad išmintis iš Dievo turi charakteristiką. Jok. 3:17-18 „Bet išmintis, kilusi iš aukštybių, pirmiausia yra tyra, paskui taikinga, švelni, klusni, pilna gailestingumo ir gerų vaisių, bešališka ir neveidmainiška. O teisumo vaisius su ramybe sėjamas tų, kurie neša ramybę.“    Norint turėti Dievo išmintį savo gyvenime, reikia įsisavinti kiekvieną išminties savybę.

   1. Išmintis yra tyra. Tyrumas – tai mūsų šventumas. Kad būtume visada tyri ir nesusiteptume šiuo pasauliu, neišklystume iš Dievo kelio, reikia visada ištirti, koks yra kiekvieno veiksmo tikslas ir tikrasis motyvas. Atkreipk dėmesį, kokios emocijos tave skatina priimti tam tikrus sprendimus, kokie motyvai tave skatina imtis kažkokių darbų. Kokie yra tavo pokalbių motyvai, ar išsiaškinti tiesą ar pasėti abejones, apkalbėti? Kokie tavo maldų tikslai, ar jie tyri? Todėl visada pagalvok, kokį rezultatą duos tavo troškimai.

   2. Išmintis – taikinga. Mes Dievo išrinktieji ir numylėtiniai esame pašaukti skleisti susitaikymą su Dievu (Apd. 10:36 ir Efz. 6:15). Mes esame tie, kurie sėja taiką, kur tik eitume ir ką bedarytume. Mes esame tie, kurie nekonfliktuoja, o priešingai iškilus nesutarimui siekiame viską spręsti taikingai, ramiai. Todėl nepaliekame neužbaigtų pokalbių, neišspręstų konfliktinių situacijų, kol visi neišsiskirsto taikoje. Privalai atlikti viską, kas nuo tavęs priklauso, kad galiausiai liktų tik taika. Mažiau sakyk „aš“, t.y. mažiau rodyk savo egoizmą, savo poreikius, mažiau kaltink ir priekaištauk sakydamas „tu“, bet stenkis ieškoti balanso – taikingos visų gerovės, nenukrypstant nuo Dievo plano. O Dievas trokšta, kad tu nebūtum įsiskaudinęs, bet pirmas nusižemintum, atleistum ir skleistum taikingumą.

   3. Išmintis – maloninga. Išmintis veikia per Dievo malonę. Jėzus kalbėjo, kad reikia mylėti net savo priešus, nes Dievas maloningas ir nedėkingiems, ir piktiems (Lk. 6:35). Jei iš tiesų esame Jėzaus sekėjai, turime atspindėti Jį savo elgesiu, bendravimu, sprendimais. Mumyse jau yra Viešpaties įsūnystės dvasia, todėl esame pilni Dievo malonės. Todėl neapsigauk, nebūk emocijų vedamas, žvelk į kiekvieną malonės akimis, kaip Dievas žvelgia į tave. Nesitapatink su šiuo pasauliu, kuris yra pilnas demoniškų ambicijų.

   4. Išmintis – klusni. Nuo pat sukūrimo Dievas labiausiais norėjo iš žmonių – paklusnumo, nes jis Tėvas, Jis žino, kas Jo vaikams geriausia. Nepaklusnumas Dievui, Dievo žodžiui priveda prie nuodėmės, o nuodėmės galas – mirtis. Vien Naujajame testamente žodis paklusti (paklusnus) yra pavartotas apie 50 kartų, pvz.: I Kor. 9:26-27 „Todėl aš bėgu nedvejodamas ir grumiuosi ne kaip į orą smūgiuodamas, bet tramdau savo kūną ir darau jį klusnų, kad, kitiems skelbdamas, pats netapčiau atmestinas.“ Išmintis iš aukštybių visada perspės tave, kada ir kaip tramdyti kūną, daryti jį klusnų ir patinkantį Kūrėjui ir rodyti tinkamą pavyzdį, kad šalia esantis nesukluptų, bet priešingai norėtų turėti tai, ką tu turi – santykius su Viešpačiu.

   5. Išmintis – pilna gailestingumo. Tai pati svarbiausia išminties savybė. Gailestingas – jautrus, turintis daug užuojautos (eDLKŽ). Iš didelio gailestingumo Dievas panaikino seną sandorą ir davė naują, iš didelio gailestingumo Jis padarė kelią, kad visi turėtų gyvenimą per jo Sūnų. Jėzus iš gailesčio žmonėms viską atliko iki galo. Jam buvo gaila žmonių, Jis suprato iki paskutinės minutės, kad tik gailestingumas gali išgelbėti mus (Lk. 23:34). Svarbu būti gailestingam, nes gailestingumas – jėga prieš velnią. Iš gailestingumo Dievas prikėlė mus gyventi Kristuje ir parodė pavyzdį, koks gailestingumas yra galingas – prikeliantis žmones iš mirties į gyvenimą. Efz. 2:4-5 „Bet Dievas, apstus gailestingumo, iš didžios meilės, kuria mus pamilo, mus mirusius nusikaltimais, prikėlė gyventi su Kristumi“. Gailestingumo nebus be meilės žmonėms, tai neatsiejami dalykai. Gailestingas žmogus neteisia ir nesmerkia, tokio žmogaus žodžiai turi valdžią ir jėgą prieš piktą, nes velnias nugalėtas ant Golgotos kryžiaus. Jei nebūtų gailestingumo nebūtų ir mūsų tik iš gailestingos širdies žmogus gali laimėti kito žmogaus širdį Dievui. Vadinasi, gailestingas žmogus jautrus kito žmogaus situacijai, gailestingas žmogus myli žmones ir rūpinasi kitais. Jok. 2:13 „Teismas negailestingas tam, kuris neparodė gailestingumo. O gailestingumas triumfuoja prieš teismą.“ Tik per meilę gailestingumo bus pilna mūsų gyvenime. Mes jau esame patyrę Dievo gailestingumą, todėl gan laisvai turėtume jį skleisti, rodyti savo namiškiams, kolegoms, draugams visiems – tiek tikintiems, tiek netikintiems, tiek geriems, ir negeriems.

    6. Išmintis turi gerų vaisių. Kiekvieną pažinsime iš vaisų, o vaisius iš sėklos, o sėkla yra žodis, kurį mes siunčiame į savo aplinką, kuriuo mes visada bendraujame. Jokūbo laiško 2 skyriuje ir 4:11 rašoma apie liežuvio galią mūsų gyvenime. Suprantame, netinkamai naudojamas liežuvis gali padaryti milžiniškos žalos, gali privesti žmogų prie liūdesio, nesantaikos net pražūties. Mes esame pašaukti savo liežuviu laiminti, statyti ir kurti. Mūsų paskirtis sėti meilę, išganymo džiaugsmą, taiką, tikėjimo viltį. Mūsų sėkla turi nešti gyvybę, iš jos turi išaugti vaisiai, kurie džiugintų Dievo širdį ir iš kurių žmonės patikėtų, jog Dievas Gyvas.

   7. Išmintis – nešališka. Visų pirma Dievas myli visus žmones, nes Jėzus mirė už visus, neišskirdamas nė vieno. Dievui nesvarbu ar žmogus turtingas, ar gerai apsirengęs, ar daug matęs pasaulio, ar daug diplomų apsigynęs ir t.t. Dievui yra dvi kategorijos žmonių – išgelbėti ir tie, kuriuos reikia išgelbėti. Taip turi būti ir tarp mūsų, teisingas požiūris – toks kaip Dievo, turi būti į visu žmones.

   8. Išmintis – nuoširdi. Tai reiškia, kad išmintis kyla iš širdies (nuo+širdis). Kaip elgiamės ir kokie esame parodo, kokios širdies esame. Juk Jėzus aiškiai pasakė Mrk. 7:20-22 „Žmogų suteršia tai, kas iš jo išeina. Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, godumas, piktumas, klasta, nesusilaikymas, pavydas, piktžodžiavimai, išdidumas, kvailystė.“ Todėl labai svarbu kuo pildai savo širdį, kas joje vis dar glūdi, ką į ją priimi. Ar meldiesi, kaip Dovydas: Ps. 26:2 „Viešpatie, išmėgink ir išbandyk mane, ištirk mano širdį ir inkstus.“ Ps. 139:23-22 „Ištirk mane, Dieve, pažink mano širdį; išbandyk mane ir pažink mano mintis. Matyk, ar aš einu nedorėlių keliu, ir vesk mane keliu amžinuoju!“ Ar meldiesi, kad Dievas išgrynintų tavo širdį, kad parodytų, ko ji pilna? Kad turėtum išmintį iš aukštybių, reikia patikrinti, kokia širdis tavyje, ar ji pilna gerumo ir meilės kiekvienam, ar ji pasitiki Dievu? Psalmės 51:10 „Dieve, tyrą širdį sutverk manyje ir teisingą dvasią atnaujink.“ Jeigu malda teisinga, prašančiam vaikui Dievas visada duos, nes jis – mylintis Tėvas.

   Ne veltui paskutinė išminties savybė yra susijusi su mūsų širdimis, jos būkle. Iš aukštybių kilusios išminties savybės buvo išvardintos prieš dalykus, kurie yra priešingi išminčiai: Jok. 3:14-16 „Bet jeigu jūs savo širdyje puoselėjate kartų pavydą ir savanaudiškumą, tuomet nesigirkite ir nemeluokite tiesai. Tai nėra išmintis, nužengusi iš aukštybių, bet žemiška, sielinė ir demoniška. Kur pavydas ir savanaudiškumas, ten netvarka bei įvairūs pikti darbai.“
Suprantame, kad kilnus elgesys neturi nieko bendro su pavydu, savanaudiškumu. Net pabrėžiama, kad pavydas kartus. Tai reiškia, kad pavydas gadina krikščionio požiūrį į kitus žmones, gimdo keršto jausmą, kursto neapykantą ir visa tai velnio pasėta, visa tai ateina iš kūniško mąstymo ir pasaulietiškų stereotipų. Pavydas neatsiranda savaime, jis yra rezultatas įvairių nuoskaudų, neteisingo požiūrio, tikėjimo melu, rezultatas to, ką tu įsileidi į širdį, kuo tu pasirenki tikėti. Pavydus žmogus nesugeba džiaugtis už kito sėkmę, jį apima apmaudas, kodėl jam, o ne man. Svarbu pažymėti, kad pavydas sukelia daugybę abejonių, o abejonės yra pinklės, kalėjimas, jos neleidžia laisvai gyventi, visada kuo nors dvejoji, niekada nesi užtikrintas. Ne veltui Jok. 1:6-8 parašyta: „abejojantis panašus į jūros bangą, varinėjamą ir blaškomą vėjo. Toksai žmogus tenemano ką nors gausiąs iš Viešpaties, – toks svyruojantis, visuose savo keliuose nepastovus žmogus.“

   Taip pat labai svarbu teisingai suprasti, apie kokį savanaudiškumą čia yra kalbama. Savanaudiškumas – tai nėra savęs palepinimas, rūpinimasis savo ir šeimos gerove, kai leidi sau kažką brangesnio nusipirkti ar nuvykti paatostogauti į kitą šalį ar panašiai. Savanaudiškumas – tai nesidalijimas Gerąja naujiena. Savanaudiškas žmogus nesidalija Dievo stebuklais, Dievo žodžiu su kitais, gautais patarimais ir pamokymais, kurie pakeitė jo gyvenimą. Toks žmogus viską, ką gauna iš Dievo ima tik sau ir gyvena komforte, nematydamas aplinkui vargstančių ir einančių į pragarą žmonių. Savanaudis neprisidės prie tikėjimo darbų, prie Dievo valios išpildymo, nes jis tiesiog nesupranta, kam to reikia, nes jo mąstymas ribotas. Galiausiai – savanaudiškas žmogus laiko Dievo malonę sau ir palieka kitus žmones vaikščioti tamsybėse – jis laiko Jėzaus meilę tik sau.

   Taigi šie dalykai trukdo iš aukštybių kilusiai išminčiai pasireikšti mūsų gyvenime, tiksliau neįmanoma, kad žmogus būtų išmintingas ir tuo pačiu būtų pavydulingas, skleistų nesantaiką, nesidalintų Gerąja naujiena. Todėl parašyta, jeigu puoselėsi pavydą ir savanaudiškumą, skleisi netvarką ir prisidėsi prie nedorų darbų, tiksliau, būsi priešingas Dievo atvaizdui.

   Jeigu norime atidengtu veidu matyti Dievo šviesą, Dievo buvimą savo elgesyje, mintyse, tarnystėje, namuose, bendravime – kasdienybėje, tada mums yra reikalinga Dievo išmintis.

   Kyla paprastas klausimas, – nuo ko gi pradėti? Jok 1:5 „Jei kuriam iš jūsų trūksta išminties, teprašo Dievą, kuris visiems dosniai duoda ir nepriekaištauja, ir jam bus suteikta.“ Išmintis įmanoma kiekvieno tikinčiojo gyvenime per kryžių, maldą ir nuolankumą. Dievo išmintį turime pažinti kiekvienas asmeniškai, trokšti jos veikimo mūsų kasdieniniame gyvenime.

   Taigi visų pirma patikrink save ir pripažink, kad tau trūksta išminties ir pradėk jos trokšti, melstis ir svarbiausia – nugalėk baimę keistis. Visa tai įmanoma per kryžių. Apsiginkluoki Dievo ginklais (Ef. 6:13-18), priešinkis kūniškumui ir velnio spaudimui. Ir visada atsimink, kad tavyje yra Šv. Dvasia, pagalbininkė, tad jeigu pradėsi trokšti ir teisingai melstis Dievo išminties – ją turėsi.

APIE MUS

Klaipėdos Sekminių Bažnyčia 
"Gyvenimas ir Ramybė"

Tarnavimai vyksta:

Antradieniais 18.00 val.

Sekmadieniais 11.00 val.

Kontaktai

Minijos g. 2
Klaipėda, LT 91234. 
Email : gyvenimasirramybe@gmail.com

Tel.: +37063038872

Rekvizitai:

Dešimtinės ir paaukojimai

LT50 7300 0100 7501 1487

Bažnyčios pastorius

Jevgenijus Semčenko

Mus rasite:

 
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas