Liudijimai

Liudijimai

2017 balandžio 26
2017 balandžio 20
2017 vasario 24
2016 vasario 29
2016 sausio 19

Kada verta atsiprašyti paauglio sūnaus?

Narių vertinimas: 0 / 5

Žvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyviŽvaigždutė neaktyvi
 

foto

Esame žmonos, esame ir motinos. Noriu pasidalinti labai svarbiu momentu bendravime ir santykiuose su savo vaikais. Turiu paauglį sūnų​, tad dalinuosi savo patirtimi, kaip sugriauti tvirtoves tarp tėvų ir vaikų.

Nuo pirmųjų santuokos metų atrodė, lyg žemė mainosi su dangumi. Tai buvo terpė prarasti ryšį su vaiku. Kiekvieną dieną vis labiau tolstant vieniems nuo kitų ir gyvenant šeimoje jaustis vienišu. Bet koks pokalbis virsdavo tik prieštaravimų ir kovos lauku. Atrodė, tik stebuklas galėtų viską pakeisti. Tokių patyrimų yra daugelyje šeimų ir kartais net nesusimąstome, kaip kenčia mūsų vaikai. Nebe panešdama tos naštos, atsigręžiau į Dievą.

Mačiau kaip realiai Dievas juda mano gyvenime, tačiau praraja tarp paauglio sūnaus - akivaizdžiai didėjo. Klausydama pamokslų dažnai girdėdavau apie atleidimo jėgą. Apie tvirtoves, kurios pastatomos ir kurias reikia griauti mūsų protuose. Ir jau ne kartą buvau užsiminusi vyrui, kad turime atsiprašyti sūnaus, kad tai labai svarbu mūsų visų tarpusavio santykiams. Dažnai girdėdavau paraginimą tai padaryti, bet vis kažkas sulaikydavo. Lyg pajusdavau, kad dar nepasiruošusi ir nebus norimo rezultato. Ir kaip sakoma: viskam savas laikas po saule.

Vieną vakarą išgirdau man skirtus iš sūnaus be galo skaudinančius žodžius. Jis užsitrenkė duris savo kambaryje, o aš tarsi susmukau nuo emocijų. Ir pirmas klausimas buvo: Dieve, ką dabar daryti, kaip iš šios situacijos išeiti su Tavo išmintimi? Pati supratau, kad neteisinga mano pozicija viską gali tik dar labiau paaštrinti. Įsijungiau giesmę sukritusi prie stalo prašiau Dievo, kad duotų išminties.

Ir štai girdžiu: „EIK ATSIPRAŠYK“. Žmogišku protu galvojant, atrodo, tada dar labiau manęs negerbs, jei po tokių pažeminimų dar "aš" bėgsiu atsiprašinėti. Dievas subrandino atsiprašymo momentą, atrodo, per labai nemalonią situaciją. Bet turime mirti sau, kad Dievas galėtų veikti mūsų gyvenimuose. Per keletą minučių aš jau buvau pakeista ir subrandinta tam žingsniui ir ėjau į sūnaus kambarį žinodama, ką turiu daryti.

Stovėdama už nugaros, padėjusi rankas ant jo pečių, pasakiau: „AŠ NORIU ATSIPRAŠYTI TAVĘS“. Kad dar kas būtų matęs vaiko reakciją, su kokia nuostaba vaikas į mane atsigręžė! Keletas atsiprašymo sakinių sugriovė ilgametes tvirtoves. Apsikabinome su ašaromis akyse, stipriai suspausdami vienas kitą. Džiaugėsi visas dangus.

Kai paklūstame Dievo vedimui, niekada nepralaimėsime ir nebūsime sugėdinti. Tą patį vakarą ieškodama savo bibliotekoje, ką galėčiau paskaitinėti, pirmiausiai ranka nusitiesė link knygos: „Penkios VAIKŲ MEILĖS KALBOS“. Anksčiau paimdavau ir padėdavau ją, bet tą vakarą atsiverčiau būtent tą vietą, kurioje buvo kalbama apie mūsų problemos sprendimą. Per kokias emocijas vaikas prašo dėmesio ir kokie sprendimo būdai, nes tvirtovių sugriovimas, tai tik pradžia į naują sveiką bendravimą, girdint vaikus ir tampant jiems sveiku pavyzdžiu.

APIE MUS

Klaipėdos Sekminių Bažnyčia 
"Gyvenimas ir Ramybė"

Tarnavimai vyksta:

Antradieniais 18.00 val.

Sekmadieniais 11.00 val.

Kontaktai

Minijos g. 2
Klaipėda, LT 91234. 
Email : gyvenimasirramybe@gmail.com

Tel.: +37063038872

Rekvizitai:

Dešimtinės ir paaukojimai

LT50 7300 0100 7501 1487

Bažnyčios pastorius

Jevgenijus Semčenko

Mus rasite:

 
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas