Liudijimai

Liudijimai

2017 balandžio 26
2017 balandžio 20
2017 vasario 24
2016 vasario 29
2016 sausio 19

Interviu su pastoriumi Eugenijumi Semčenko

Narių vertinimas: 5 / 5

Žvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyviŽvaigždutė aktyvi
 

interviuVisiems, kurie priima Jėzų Kristų, kaip savo Viešpatį ir Gelbėtoją, prasideda naujas gyvenimas – gyvenimas su Dievu. Ko reikia, kad šis gyvenimas būtų sėkmingas? Kokį tikėjimą reikia turėti, kad įgyvendintum ir realizuotum visus Dievo pažadus? Kaip tapti tikru krikščioniu?

Štai ką apie tai galvoja bažnyčios „Gyvenimas ir Ramybė“ (Mažeikiai, Klaipėda Lietuva) pastorius Eugenijus Semčenko.

 Kaip jūs atradote tikėjimą Kristumi?

Aš atgailavau 1992 metų pabaigoje. Iki tol gyvenau palaidą gyvenimą, kur Dievu, kaip sakoma, ir „nekvepėjo“. Bet 1992 metų pabaigoje man prasidėjo dvasinė krizė: sieloje atsirado kažkokia tuštuma, kuri su kiekviena diena darėsi vis didesnė. Ir tada kreipiausi į Dievą: „Jeigu Tu esi, pakeisk mano gyvenimą, nes aš taip daugiau nebegaliu!“ Ir praėjus tam tikram laikui, aš atėjau į krikščionišką baptistų bažnyčią, kuri buvo mūsų mieste. Ten mane pakvietė draugė, kuri paskui tapo mano žmona. Aš lankiau tarnavimus, klausiau pamokslų, bet savo gyvenimą Dievui patikėti bijojau. Mane labai gąsdino mintis: ar sugebėsiu gyventi naujai? Viską, ką aš mokėjau – tai daryti nuodėmes, o kaip gyventi šventai aš nežinojau, o ir jėgų taip gyventi savyje neradau. Visus metus aš vaikščiojau į bažnyčią, bet atiduoti savo gyvenimo Jėzui aš vis neišdrįsdavau.

Bet kartą muzikinio šlovinimo metu aš savo širdyje išgirdau kvietimą: „Arba šiandien arba niekada!“ Ir mano sieloje prasidėjo tikras karas. Visą dieną aš priešinausi tam, ką girdėjau savo viduje. Bet vakare pasidaviau ir atsistojęs prieš Dievą ant kelių, pasakiau: „Viešpatie, atleisk man...“

Atsibudęs ryte, buvau jau visiškai naujas žmogus! Aš staiga pamačiau, kad dangus – mėlynas, žolė yra žalia ir visi žmonės – nuostabūs! Savo darbe per 15 min. aš apibėgau visą gamyklą (tuo laiku dirbau suvirintoju gamykloje) ir visiems papasakojau, kad Jėzus yra gyvas, kad aš priėmiau Jį į savo širdį vakar vakare, kad Jis išgelbėjo mane iš nuodėmingo gyvenimo ir atleido man visas nuodėmes!

Jūs daug dėmesio skiriate jaunimui. Ko reikia, kad pritrauktumėte jaunimą prie Dievo, kad jauni žmonės aktyviai tarnautų Dievui?

Manau, kad nėra kokio nors ypatingo būdo, kuris padėtų pritraukti jaunimą į Bažnyčią. Kiekvieną kartą būna vis kitaip. Bet iš savo praktikos aš pastebėjau, kad jaunimą reikia įspėti apie nuodėmės jėgą ir jos pasekmes. Nereikia jiems pamokslauti, reikia nusileisti iki „draugų“ lygio.

Neseniai su žmona tarnavome krikščioniškoje jaunimo stovykloje Daugavpilio mieste, Latvijoje. Kai jaunimas susirinko į tarnavimą, atmosfera buvo tokia, tarsi visi būtų to laukę: „Nagi, pamokslininke, palinksmink mus“... Tačiau Šventoji Dvasia per mane jiems kalbėjo apie nuodėmę, apie Kristaus auką ant kryžiaus, apie kasdieninio „savo kryžiaus nešimo“ svarbą, apie sekimą Dievu savo poelgiuose. Ir nužengė tokia Dievo jėga, kad daugelis jaunuolių pašoko iš savo vietų, išbėgo į priekį, krito ant betoninių grindų ant kelių, prašė Dievo atleidimo! Per antrąjį tarnavimą visi (stovyklos darbuotojai, sargai, virėjai) buvo tarnavime ir Dievas galingai apreiškė Save per pamokslą ir išgydė ligonius.

Jauniems žmonėms reikalingas sąžiningumas ir natūralumas. Jie turi kažkokią ypatingą nuojautą netikriems, nesąžiningiems ir nenuoširdiems žmonėms. Pastebėjau, jeigu jaunimas iš tikrųjų išgyventų Viešpaties buvimą, jei jis iš tikrųjų „paragautų“, koks Viešpats geras, tai jo iš bažnyčios neišvarytum net su pagaliu! Bet labai dažnai aš pastebiu, kad dauguma bažnyčių panašios į visuotinius religinių interesų klubus, o ne į vietą, kur žmonės susitinka su gyvu Dievu! Tokiose bažnyčiose daug skirtingų pramoginių programų, skirtų jaunimui: krikščioniškų diskotekų, įvairių viktorinų ir kitokių vakarėlių... Bet mes turime suprasti, kad realus Dievo buvimas pasireiškia tik ten, kur yra aistringas susitikimo su Viešpačiu troškimas. Kur yra stipri malda, yra troškimas tarnauti Jam, kur kaimenė yra mokoma savo kasdieniniuose poelgiuose sekti Kristumi, kad gyventų šventai!

Ką daryti, kad jaunimas tarnautų bažnyčioje?

Jaunimas nori tarnauti Viešpačiui, bet labai dažnai vyresnioji karta jiems tiesiog neužleidžia kelio. Jaunimui patinka, kai juo pasitiki! Manau, kad pasitikėjimas – tai raktas į sėkmingą jaunimo tarnavimą. Nereikia jų tarnavime ieškoti tobulumo. Mes visi mokomės iš klaidų ir Dievas mus veda iš šlovės į šlovę.

Viename iš savo pamokslų jūs kalbate apie tikėjimą, kurio mumyse „ieško“ Dievas. Kas tai per tikėjimas ir kaip jį įgyti?

Tikėjimas – tai Dievo esybė. Suraskite tikėjimo žmogų ir jūs ten atrasite Dievą. Praraskite tikėjimą ir jūs prarasite Dievą. Tikėjimas – tai būtina sąlyga, be kurios Dievui įtikti neįmanoma! Tikėjimas – tai vienas iš mūsų pergalės ginklų! Biblijoje (1 Jn.5:4) parašyta: „Juk, kas tik gimė iš Dievo, nugali pasaulį; ir štai pergalė, nugalinti pasaulį – mūsų TIKĖJIMAS!“ (išskirta E. Semčenko). O tai reiškia, kad viskas įmanoma tam, kuriame gyvena Dievas! Remdamasis Šventuoju Raštu (žr. Mk.11:23), aš atradau, kad Dievas mumyse neieško katalikiško, stačiatikių, protestantiško ar kokio kito panašaus „konfesinio“ tikėjimo! Dievas ieško kiekviename iš mūsų „Dievo tikėjimo“.

O kaip atrodo „Dievo tikėjimas“?

Dievas man parodė, kad „Dievo tikėjimas“ visų pirma niekur neapriboja Dievo! Kaip dažnai žmonės abejoja Dievo visagalybe! Vieną kartą girdėjau, kaip moteris bažnyčioje kalbėjo: „Mano alkoholiko vyro net Dievas negali pakeisti“. Draugai, Dievas gali viską! Ir sūnų narkomaną išgydyti, ir finansinį prasiveržimą duoti, ir demonus išvaryti, ir gyvenimą atstatyti! Niekada neapribokite Dievo savo netikėjimu!

Antra, „Dievo tikėjimas“ pilnai pasikliauja ir pasitiki Dievo Žodžiu ir Jo pažadais, kurie mums duoti Biblijoje. Jeigu Dievas pasakė, kad tikintieji dės rankas ant ligonių ir tie bus sveiki, tai taip ir bus! Jeigu Dievas pasakė, kad išsigelbėsi tu ir tavo namai, tai taip ir bus! Mes turime tikėti tuo, kas parašyta Biblijoje!

Trečia, „Dievo tikėjimas“ visada veikia meilėje! Meilė – tai pagrindinis visų Dievo stebuklų ir Dievo jėgos mumyse motyvas. Evangelijoje (Gal.5:6) parašyta: „Nes Kristuje Jėzuje nieko nereiškia nei apipjaustymas, nei neapipjaustymas, bet tikėjimas, veikiantis MEILE.“ (išskirta E. Semčenko).

Jūs esate sakęs, kad paviršutiniškas mokymas gimdo paviršutiniškus krikščionius. Ką jūs turėjote omenyje? Ir kaip tapti žmogumi, norinčiu su      Dievu turėti nuoširdžius santykius?

Mes visi po atgailos turime tapti Jėzaus Kristaus mokiniais. Mums reikia nuolatos gilintis į save ir į Evangelijos mokymą, būti pasiruošusiais Šventosios Dvasios pataisymui. Kartą aš išgirdau, kaip du žinomi pamokslininkai tarpusavyje kalbėjosi pakeltu tonu ir labai nekorektiškai. Tai mane nuliūdino. Maldoje aš paklausiau Viešpaties: „Dieve, kodėl taip išėjo, kad tie du tarnautojai leido sau taip neteisingai elgtis?“ Ir Viešpats man pasakė: „Paviršutiniškas mokymas gimdo paviršutiniškus krikščionius...“ Vėliau Jis man parodė keletą Šventojo Rašto vietų, kad patvirtintų tai, kas buvo pasakyta.

Pirmoji vieta užrašyta Luko Evangelijoje (6:47–49). Ten pasakojama apie tai, kaip žmogus statė savo namą ant uolos. Visų pirma jis kasė, gilinosi, kad padėtų tinkamus savo namo pamatus. Antra vieta, kur Jėzus pasakė Petrui: „Irkis į gilumą“ (Lk.5:4–5). Tai buvo pasakyta po to, kai Petras su draugais žvejais visą naktį gaudė žuvį ir nieko nepagavo. Tik „gilumoje“ yra laimikis, gausėjimas ir sėkmė. Jeigu tu neturi Kristaus pažinimo „gilumos“, tai kiek metų bebūtum tikėjime, tu vis dar gali išlikti „kūdikiu“ dvasine prasme. Šiandien bažnyčiose pilna kūniškų žmonių, kurie nežino net krikščioniško mokymo pagrindų. Dievas parodė man, kad mes turime rimtai mokyti žmones krikščioniškų pagrindų.

Noriu kai ką patarti tiems, kurie nori būti arčiau Dievo. Visų pirma, nagrinėkite Bibliją. Kaskite patys. Niekas už jus šito nedarys. Netingėkite, tingėjimas – mirtinai pavojingas. Apaštalas Paulius neveltui pasakė (1 Tim. 4:16): „Žiūrėk savęs ir mokymo, būk pastovus tame. Taip išgelbėsi save ir savo klausytojus.“

Kai žmonės Dievo prašo išgydymo nuo ligų, jie dažnai galvoja: „Dievas, žinoma, pajėgus išgydyti, bet ar Jis nori mane išgydyti – neaišku“. Ar visada Dievas nori išgydyti žmogų? Ką reikia padaryti, kad priimtum išgydymą iš Dievo?

Biblijoje aiškiai apie tai pasakyta, kad Dievas nėra gundomas blogiu ir nieko negundo blogiu. Ligos ateina iš demoniško pasaulio. Remdamasis Biblija, aš matau, kad Dievas nori išgydyti visus. Ant kryžiaus Jėzus paėmė mūsų negalias, ligas ir nuodėmes. Apie tai aiškiai parašyta Izaijo knygoje (53:4–5). O Mato Evangelijoje (8:16–18) parašyta, kad Jėzus išgydė VISUS ligonius, kad būtų įvykdyti žodžiai, kuriuos pasakė pranašas Izaijas 53 skyriuje.

Dievas nori išgydyti visus ir visada. Tai Jo valia ir niekada negalvokite priešingai! Kad priimtumėte išgydymą, reikia pasitikėti Dievu ir Jo Žodžiu ir stovėti ant jo pažadų iki tol, kol nematomi dalykai pasidarys matomi. Tikėjimas visada veikia ranka į ranką su laukimu. Tikėjimas yra įgyvendinimas to, ko mes tvirtai laukiame, nepaisant pojūčių ir simptomų. Ir galiausiai, tikėjimas – tai užtikrinimas to, ko nematome. Tikėdami visada išgįsite. Tik nepasiduokite ir išlikite tikėjime iki galo!

Bendravo Vadim Bagatyriov

APIE MUS

Klaipėdos Sekminių Bažnyčia 
"Gyvenimas ir Ramybė"

Tarnavimai vyksta:

Antradieniais 18.00 val.

Sekmadieniais 11.00 val.

Kontaktai

Minijos g. 2
Klaipėda, LT 91234. 
Email : gyvenimasirramybe@gmail.com

Tel.: +37063038872

Rekvizitai:

Dešimtinės ir paaukojimai

LT50 7300 0100 7501 1487

Bažnyčios pastorius

Jevgenijus Semčenko

Mus rasite:

 
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas